Kas yra panikos priepuoliai?

Pasakoja psichologas Klaudijus Vitkauskas.

‍

Viešoje erdvėje kiek dažniau tenka sutikti sąvoką „panikos ataka“ nei „panikos sutrikimai“. O kuo tai skiriasi?

Kalbant apie panikos sutrikimą, visų pirma reikia pristatyti panikos priepuolius (atakas). Vienas ar du panikos priepuoliai dar nereiškia, kad jūs turite panikos sutrikimą. Panikos priepuolis – tai staigiai, be įspėjimo ar aiškios priežasties kilusi stipri baimė – žymiai stipresnė nei nerimas ar kasdienis stresas, skirtumas tas, kad panikos priepuolio metu baimė kyla nepavojingose sąlygose. Padažnėję, sustiprėję širdies susitraukimai, širdies permušimai, krūtinės skausmas;

‍

• Sunkumas kvėpuoti, pojūtis, tarsi neužtektų oro;
• Stiprus, paralyžiuojantis siaubas, kad uždusite, mirsite, išprotėsite, neteksite savikontrolės arba nutiks kažkas baisaus;
• Galvos svaigimas, silpnumo jausmas;
• padidėjęs prakaitavimas, drebėjimas;
• Dusimas, springimas;
• Staigios karščio ar šalčio bangos;
• Dilgčiojimas, tirpimas rankų, kojų pirštuose;
• Pykinimas, diskomfortas pilvo srityje;
• Realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija).

‍

Tuo tarpu panikos sutrikimas apibūdinamas kaip pasikartojantys, staigūs stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl neprognozuojami. Svarbu paminėti, kad negydant panikos priepuolių arba panikos sutrikimo šalia dažnai gali pradėti formuotis tokios komplikacijos kaip depresijos ar nerimo sutrikimo požymiai, specifinės fobijos, susijusios su baime vairuoti, išeiti iš namų ar likti vienam. Panikos sutrikimą komplikuojantys veiksniai apima ir sunkumus mokymo įstaigose bei darbe, finansinius sunkumus, pakilusią savižudybės riziką bei padažnėjusias mintis apie savižudybę. Nepaisant to, negydant panikos sutrikimo dažnai gali atsirasti piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichikos sveikatą veikiančiomis medžiagomis ar socialinių situacijų vengimas, dar vadinamas agorafobija – vengimas vietų ir situacijų, keliančių nerimą ir baimę, kad negalėsite pasišalinti prasidėjus panikos priepuoliui. Taip pat gali vystytis priklausomybė nuo kitų žmonių su baime likti vienam, nes prasidės panikos priepuolis.

Kokia yra panikos sutrikimų kilmė – kas nulemia jų pasireiškimą?

Remiantis Amerikos Psichologų Asociacijos (APA) pateikiama informacija, vienas iš 75 žmonių gali turėti panikos sutrikimą. Panikos sutrikimas dažniausiai pasireiškia paaugliams arba jauniems suaugusiesiems. Nors tikslios panikos sutrikimo priežastys dar nėra iki galo aiškios, ši psichologinė būklė siejama su tokiomis charakterio savybėmis kaip didesnis jautrumas stresui ar polinkis į neigiamas emocijas. Panikos priepuolis gali ištikti tokių svarbių gyvenimo pokyčių metu kaip mokyklos baigimas, pirmas darbas, vestuvės, artimųjų netektys, skyrybos, traumuojančios patirtys ir  didelės reikšmės gyvenimo įvykiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis suvartojamo kofeino kiekis taip pat gali prisidėti prie panikos priepuolių atsiradimo. Tyrimai rodo, kad panikos sutrikimas gali turėti ir genetinę kilmę – jei jūsų šeimos narys sirgo panikos sutrikimu, turite padidėjusią riziką ir pats su juo susidurti sudėtingo gyvenimo laikotarpiu. 

Kaip žmogus gali savyje atpažinti panikos sutrikimą? Kaip jis gali padėti sau savarankiškai, o kokiose situacijose reikėtų pamąstyti apie kreipimąsi į specialistus? 

Tik psichikos sveikatos specialistas gali nustatyti ar jūs turite panikos sutrikimą, tačiau yra ženklų, galinčių padėti atpažinti, kad jums reikia kreiptis pagalbos. Retai patiriami panikos priepuoliai dar nereiškia, kad yra būtinybė nerimauti, tikėtina, kad keli panikos priepuoliai dings kartu su stresą keliančiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau svarbu išmokti nusiraminti priepuolio metu. Svarbu pabrėžti, jog panikos priepuolis – psichologinė būsena, reikalaujanti psichikos sveikatos specialisto pagalbos, tuo tarpu vienkartinius panikos priepuolius galite mokytis suvaldyti patys.

Jeigu prasidėjo panikos priepuolis, turėkite galvoje, kad nuo priepuolio negalite uždusti, numirti ar išprotėt,  galvokite apie tai, kad simptomai negali jums pakenkti ir kad neužilgo jie praeis savaime, tiesiog reikia išbūti kol priepuolis baigsis. Siekdami sutrumpinti priepuolio trukmę: 

• atsigerkite vandens, išeikite pasivaikščioti, 
• lėtai įkvėpdami ir iškvėpdami susikoncentruokite į savo kvėpavimą,
• stenkitės nukreipti dėmesį paskambindami draugui, tvarkydamiesi, sportuodami arba užsiimdami kitomis maloniomis veiklomis,
• taip pat, internete galima rasti nemokamų atsipalaidavimo programėlių lietuvių ir kitomis kalbomis, galinčių padėti suvaldyti panikos priepuolį ir suteikti apie jį informacijos.

Pagrindinis panikos sutrikimo požymis yra pastovi baimė ateityje patirti panikos priepuolį. Jeigu nuolat patiriate pasikartojančius panikos priepuolius ir bijote kito priepuolio – tai ženklas, kad metas susirasti psichikos sveikatos specialistą.‍

Koks gydymas gali būti taikomas šiems pacientams? Kas svarbiausia norint išsivaduoti iš šios problemos?

Nustatyta, kad kartais žmonėms reikia kreiptis pas 10 skirtingų somatinių problemų gydytojų, kol psichikos sveikatos specialistas diagnozuoja panikos sutrikimą ir tik vienas iš keturių žmonių sulaukia tinkamo gydymo.  

Svarbu pabrėžti, kad panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas yra sėkmingai gydomi psichologiniai sunkumai. Kognityvinė elgesio terapija yra itin efektyvi gydant panikos priepuolius ir panikos bei nerimo sutrikimus. Relaksacija, minčių perstruktūravimas, į elgesį orientuoti metodai gali padėti išmokti atpažinti su baime ir nerimu susijusias mintis ir jas keisti į labiau veiksmingesnes, labiau atitinkančias realybę bei išmokti, kad dirgikliai, sukeliantys panikos priepuolius nėra tokie gąsdinantys kaip prieš tai buvo manoma. 

Tam tikrais atvejais, sujungiant su psichoterapija arba atskirai, gali būti efektyvus ir medikamentinis panikos sutrikimų gydymas.

‍